- parlamentas
- parlamentas statusas T sritis Politika apibrėžtis Aukščiausioji valdžios institucija, dažniausiai renkama, kai kada iš dalies skiriama, atliekanti visuomenės interesų atstovavimo, įstatymų leidybos, vyriausybės sudarymo ir jos veiklos kontrolės, valstybės biudžeto tvirtinimo, politinių sprendimų įteisinimo, politinio elito atrankos ir socializacijos, visuomenės informavimo, švietimo ir kitas funkcijas. Seniausiais laikomi Islandijos (930), Anglijos (1264), Prancūzijos (1302) parlamentai. Institucinės užuomazgos siejamos su atsiradusiais įvairiais monarchų patariamaisiais organais, ilgainiui tapusiais plačiųjų visuomenės interesų atstovavimo institucijomis. Konstitucinis statusas ir galios politiniame procese priklauso nuo politinės sistemos ypatumų, santykių su kitomis valdžios institucijomis apibrėžimo, parlamentinės demokratijos tradicijų ir t. t. Gali būti vienerių ir dvejų (žemųjų ir aukštųjų), kai kada ir daugiau (pvz., atsižvelgiant į etninę visuomenės sudėtį) rūmų. Gali skirtis parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų įgaliojimai – dažniausiai teisėkūros, vyriausybės sudarymo ar biudžeto tvirtinimo srityse. Labai skiriasi ir dydžiu: gali sudaryti keli šimtai ar net tūkst. narių (D. Britanija, Indija, Italija, Indonezija, Kinija) ir vos keliolika narių (Andora, Aruba, Lichtenšteinas, Nauru, Tuvalu). Šiuo metu pasaulyje veikia apie 200, iš jų daugiau kaip 120 – vienerių rūmų, daugiau kaip 70 – dvejų rūmų. atitikmenys: angl. parliament
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.